Nuo idėjos iki reprodukcijos

Nuo šių metų sausio 6 dienos po šventinių atostogų vėl atsidaro Jono Meko vizualiųjų menų centras su parodos „Nuo idėjos iki reprodukcijos“ tęsiniu. JMVMC bus galima išvysti per parodos atidarymą vykusių performansų video ir foto dokumentaciją: Jono Zagorsko „Menininkas, lekiantis milžinišku greičiu“, Aurelijos Maknytės “Trys VHS kasečių vartojimo būdai

”, Andriaus Kviliūno “Trynimas”, Kęstučio Šapokos “Žmogus iš niekur”, Curaredg “Depo muziejus” ir kitus darbus. Paraleliai ir toliau vyks lietuviškų performansų archyvinės medžiagos projektas „performa.doc”, o nuo sausio 15 dienos parodoje pasirodys kai kurių performansų artefaktinės ir video interpretacijos, replikos, perdirbimai.

2008-12-18 19.25 Jono Meko Vizualiojo meno centre perkirpta “DEPO” muziejaus - galerijos juosta.

 Pirmieji muziejaus eksponatai:

 Evaldo Janso “Puokštė mylimajai”

 1996m., Karolio Jankaus “saugok smegenis” ir “plauk rankas” 1996m.,

 Vytauto Pakalnio “Pystikas” 2003m,

Damoi”Madona” 1999m,

ir dar vienas šviežutėlis Evaldo Janso darbas “Graužk morką” 2007-08m.

Pirmieji “Depo” akcininkais tapo Evaldas Jansas, Darius G. ir Egidija M.

Kompiuterio monitoriuje After Effektu pagalba bus trinami žymūs Lietuvos žmonės.
Projektas vadinsis “Tirpstantys”, o vaizdą transliuos videoprojektorius.

Pirmieji vaizdo bandymai jau yra Andriaus Kviliūno tinklapyje.

Šiandien Jonas Zagorskas apsilankė Jono Meko centre, Jis prieš tris dienas iš Varšuvos atvyko į Vilnių .

Ryt vakarop Meko centre vyks performanso “Menininkas lekia dideliu greičiu” repeticija.

Vilniuje buvo baisus plikledis ir repeticija neiįvyko.

Jonas Zagorskas baigia rengtis performansui ir tikisi sėkmingo pasirodymo.

3 VHS kasečių archyvo kaupimo ir vartojimo būdai

1. Archyvas.

• a) tėvo sukauptos VHS juostos, į kurias jis iki 1998 metų fiksavo “X failų” serialą, rinkimus, “Šėpos teatrą” ir kitus jam įdomius dalykus.
• b) mano sukauptos VHS kasetės, į kurias daugiau nei 10 metų įrašinėju TV kanalais rodomas laidas, dokumetiką, filmus. TV tinklelio studija - fiksuojami vienu metu įvairiais kanalais transliuojamų vaizdų fragmentai ir kt.
• c) padėvėtų drabužių ir daiktų parduotuvėse, turguose arba video nuomos punktuose perkamos nenaujos VHS kasetės. Dažniausiai tai mokomosios kasetės (aerobika, įvairiausios pamokos vaikams ir suaugusiems), įmonių veiklos archyvai, įvairiose šalyse transliuojamų TV kanalų įrašai (laidos, serialai, pokalbių šou, pornografija, etc.), šeimų archyvai.
  

Tokių archyvų fragmentus naudoju savo filmams:
1999m. “Skraidantys kaulai”, permontuoti iš “X failų”,
“TV virusas” - filmas apie Kenedžio nužudymą -  permontuotas iš “Discovery” dokumetikos apie kosmosą ir kitų TV laidų. 2000 m. ŠMC “Paralelinėse progresijose” rodyta 4 TV monitorių instaliacija “AB (autobiography)” - 4 instaliacijos filmai - taip pat buvo sumontuoti, naudojant šiuos archyvus.
2003 m. “Įrašas” - (TV “chatų” įrašas bendrame projekte “Vinilinis dangus”, galerijoje “Intro”)

Tokių kasečių medžiagą naudoju ir VJ (VJ makaura) failams, taip pat draudimų (įspėjimų dėl teisingo ar teisėto kasečių naudojimo) ir titrų kolekcijoms.

2.”Black box” arba “katė maiše”.

Kasetės, perkamos padėvėtų drabužių ir daiktų parduotuvėse, turguose. Svarbu, kad kasetė ir jos dėžutė neturėtų jokių į jos turinį nurodančių užrašų. Tik parsinešus kasetę namo, tampa aišku koks jos turinys. Dažniausiai tai būna įvairiose šalyse transliuojamų TV kanalų įrašai.
Vienas vertingiausių “black box” radinių - 2003 m. Šiauliuose įsigyta kasetė su dviejų pagyvenusių porų kelionės Kanarų salose dokumentacija. Šis radinys tapo “paieškos” projekto dalimi - internetu bandau rasti poras, kurios fiksavo šią kelionę.

3. VHS dėžučių turinys.

Viršelis nevisada nurodo į turinį.

Kartais įsigytos VHS kasetės turinys visai ne toks, kokį nurodo dėžutės užrašai. Dažniausiai tai netyčia supainiotos kasečių dėžutės arba specialiai į kitas dėžutes įdėta nuo vaikų slepiama pornografija. Vertingiausias radinys - dėžutėje “Tercentary-birth of Khalsa celebrations 1699-1999″ rasta 1992 metų vokiškos pornografijos kasetė.

Meno niekada nebus per daug!

Štai todėl Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS ), bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menų centru 
Vilniuje pradeda konceptualių parodų-projektų ciklą.

Mes savitai revizuosim, permąstysim ir aktualizuosim tarpdiscipliniškumo mene sampratą.

2008 metų rudenį duris atvers mobilus “Depo muziejus-galerija”,
sumanytas kaip demokratiškenė interaktyvi klasikinio muziejaus alternatyva.
Jis ne tik kaups kūrinių fondą, bet ir rūpinsis viešaisiais ryšiais, muziejaus akcininkų - menininkų kūrybos sklaida,
nuomos kūrinius parodoms etc.
Vasario mėnesį Kęstučio Šapokos kuruojama paroda „Šių laikų herojai…“

Bet dar iki tol, gruodžio 18 dieną  19 val. prasidės LTMKS tęstinis projektas „Nuo idėjos iki reprodukcijos”
ir Lietuvos performanso klasikų Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio kuruojamas „Performa.doc” - lietuviškų performansų
video ir foto archyvinės medžiagos pristatymas.

 Nuo sausio 8 d. iki vasario 5 d. . tradicija tampančiame Jono Meko centro „Projektoriuje“
ketvirtadieniais svečiuosis Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos
“Video Ekranas“- penkios autorinės video menininkų : Evaldo Janso, Jurgos Barilaitės, Jono Zagorsko,
Andriaus Kviliūno, Kęstučio Šapokos kūrybos peržiūros-komentarai.

“NIIR”-

„Nuo idėjos iki reprodukcijos” - tęstinis projektas, aprėpiantis plačią žinomų tarpdisciplininį meną,
šiuolaikinę muziką, performansus ir literatūrą kuriančių menininkų – Dainiaus Liškevičiaus, Evaldo Janso,
Rolando Rastausko, Andriaus Kviliūno, Karolio Jankaus, Jono Zagorsko, Aurelijos Maknytės, Kęstučio Šapokos,
curaredg - ir menininkų grupių „SODA”, „Modestas ir Laura”-kūrybos sferos skalę.

Ji direkiasi nuo diskusijos su klasikinio meno taisyklėmis, vartotojiškos, masinės kultūros kritikos, institucinio meno,
iki vaizdo, garso, kalbos kūniškumo ir (pa)sąmonės kontekstuose tyrinėjimų.

“Niir” savitai reinterpretuoja fluxus tradicijas ir kartu kritiškai simuliuoja populiariąją kultūrą,
kuria interaktyvią diskusinę erdvę ir formuoja improvizuotą demokratišką muziejų-galeriją.

„Nir“ performansą traktuos ne tiek kaip griežtą kanoną, bet kaip atspirties tašką.

Menininkai savaip interpretuos tiek savo, tiek šiuolaikinio aktualaus meno situaciją, atliks performansus,
juos dokumentuos, perdirbs ir kurs jų replikas – įkūnys, reprodukuos idėjas.

Gruodžio 18 d. 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre projektą „Niir“ pradės:
performansai, „Depo“ muziejaus galerijos pristatymas, meninių idėjų užuomazgos.

Nuo sausio 6 dienos JMVMC lankytojai galės išvysti videodokumentacijas, sekti meninės idėjos trajektorijas.

2009 m. sausio 15 dienos bus pristatomos kurių performansų artefaktines ir video interpretacijas, replikos, perdirbimai.

Specialiai „Niir“ sukurtame bloge  autoriai pateiks savo mintis ir komentarus,
tai siekis visiems besidomintiems aktyviai komentuoti ir dalyvauti kurybiniame procese

„Niir“ uždaromas vasario 6 dieną.
Uždarymą vainikuos žinomo šiuolaikinės literatūros atstovo, menininko, Rolando Rastausko
multimedijinis skaitymo performansas „Deguonis“,
o taip pat kai kurių idėjų tarpiniai ar baigtiniai pavidalai,

„Depo“ muziejaus-galerijos ekspozicija keisis visą projekto laiką.