BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vasario 5 d. JMVMC paskutinė „Video ekrano“ peržiūra, kurioje Andriaus Kviliūno darbai

Šį ketvirtadienį, vasario 5 dieną, 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre paskutinė „Video ekrano” peržiūra, kurioje Andriaus Kviliūno video kūryba.

Andrius Kviliūnas – nuosekliausiai video meną kuriantis tapytojas. Jo kūryba, ko gero, yra arčiausiai video meno, kanonine prasme. A. Kviliūno kūrybą įtakojo video meno klasikai – Bilas Viola, Tonis Oursleris. Savo kūriniuose Andrius Kviliūnas siekia vizualizuoti nuotaikas, išsakyti tam tikras mintis, pastebėjimus apie gyvenimą.

Menininkas gyvena ir kuria Panevėžyje, dirba dailės mokykloje, dėsto tapybą bei kompoziciją. Sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuria klipus alternatyvaus roko grupėms.

Šiai peržiūrai Andrius Kviliūnas pristato 38 minučių trukmės video filmų, sukurtų  2000 – 2009 m., programą: „Dvi minutės”, „Dvigubas laisvės jausmas”, „Be pavadinimo”, „Ryšys”, „Fotografija”, „Pirmas potyris”, „Trys mirtinos nuodėmės pagal mano mamą”, „Kaip tapti angelu?”, „Kelias į rojų”, „ Morta-Auksė”, „Melancholy”, „Gimti ir mirti kaip”, „Mačiūnas”, „Vienas”, „Sapnas - dvi žmogžudystės”, „Dar ne Prezidentas”, „Politika”, „Per kiekvieną moterį persišviečia jūra”, „Atsisveikinimas”.

 Kūrinius komentuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.

Daugiau informacijos apie menininką galima rasti jo tinklalapyje: http://www.kviliunas.com.

Rodyk draugams

jb

10 klausimų Jurgai Barilaitei po jos video peržiūros JMVMC

Izaura Martinez • Sausis 20, 2009

Jurga Barilaitė. Būtinoji gintis. 2001, Video, 18 min.

Ketvirtadienio vakaras,19.val
Jono meko vizualiųjų menų centras
LTMKS “Video ekranas“
Jurgos Barilaitės video peržiūra.

Depo muziejus –galerija įsigyja naują eksponatą Jurgos Barilaitės video kūrinį (kaip sklido gandas įkainuotas 15000 eurų) „Būtinoji gintis“, jis tučtuojau instaliuojamas ir sukasi projekto „NIIR“ erdvėje.

Bokso pirštinių skleidžiamas garsas pasitinka gausiai besirenkančius į menininkės peržiūrą. To dar neteko matyti, Jono Meko centre visiem norintiems neužtenka krėslų, kai kurie video stebi pro pravertas duris. Skambant „The doors“ ir plojimams prasideda pokalbis – diskusija. Tojana Račiūnaitė moderuoja ir pastebi keletą Jurgos darbams būdingų bruožų, menininkės kūno kaip plastinės medžiagos naudojimą, video darbuose, tapybinį komponavimą, energiją, Nerijus Mileris prisimena įtaigų palyginimą su pirmaisiais kino bandymais - Lemjerų traukiniu ir įvardija Barilaitės kūrinius judančiais paveikslais, ir prisimindamas K.Šapokos darbus, pastebi , kai paleisti kontekstų tarakonai Jurgos darbuose į juos ir grįžta, skirtingai nei Kęsto video. Monika Krikštopaitytė užduoda kelis jai rūpimus klausimus apie „TAIP. NE“, Evaldas Jansas taikliai replikuoja teigdamas, kad video kamera Jurgai - teptukas.

Pokalbyje išryškėja autorės simpatijos femizmui ir jo aktyvistėms, nors savo kūriniuose, anot autorės, vengianti tiesmukumo. Skambėjo video pabaigos ir noro vėl tapyti nuotaikos. Atkreiptas dėmesys į nenutrūkstamą vaizdą, laiką ir garsą, Jurgos atsakymai ir pastebėjimai virto puikiu performansu, šokiu prieš publiką ir teoretikus, kuris padedant Evaldui buvo filmuojamas ir gal but kada nors išvysim dokumentaciją.
Visą laiką tyliai lindėjau salės kampe, išgyvendama video, klausydama pokalbio ir visą laiką knietėjo užduoti keletą klausimų, surašiau juos ant programėlės ir diskusijai persikėlus į parodinę erdvę ir gurkšnojant (Janso išprovokuotą ) prie raudonų menininkės plaukų derantį raudoną vyną įbrukau Jurgai .

-koks pirmas ir kada buvo sukurtas video darbas
-kodėl savo video instaliuodama dažnai kaitalioji įprastą formatą į pieno stiklinę ar kartoninę dėžutę,
-kurį laikai sėkmingiausiu
-kokie video menininkai tau artimiausi
-ar pragyveni iš savo kuriamo meno
-kaip įtakoja kūrybinį procesą kuratoriai
- kokį kūrinį yra įsigijus Lietuvos Nacionalininė galerija
-kokie artimiausi kūrybiniai planai
-ką duoda tokie pokalbiai
-kas labiausiai nervina

Nekantravau visą savaitgalį, o gal Jurga pasididžiuos ir neatsakys, gal nusimetė popierėlis, gal neturi laiko, gal „Vartuose“ veikianti paroda ir peržiūra atgrasė nuo bet kokio meno, gal mano persona mažai kotiruojama Lietuvos meno padangėje, ir tt….

Jua buvau beprarandanti viltį sulaukti atsakymo, peržvelgdama elektroninį paštą aptikau Jurgos atsakymus:

1.
Pirmąkart video kameros ėmiausi 1999 metais, kai rėkiau prieš kamerą, „Kai į mane žiūri, aš rėkiu“, rėkiau kelias dienas savo studijoje, kol iš tikrųjų viską pradėjo skaudėti , gavosi labai skaudus ir klaikus garsas, kaimynai net norėjo kviest policiją – tai buvo kaip ir pirmasis užfiksuotas performansas, po to Liškevičius padėjo sumontuoti 5 minučių filmuką, projekciją demonstravau ant tapybos drobės- tai tarsi rėkianti tapyba, rėkianti autorė, nuoširdus gyvas nervas- man asmeniškai tai etapinis darbas, nors tų riksmų tikrai daug yra sukurta – bet tie santykių aiškinimaisi su tapyba –, moteriškumo tema (tapybos drobėje- baltas vaiko veidas juodame fone), kūrybinio proceso išviešinimas ir emocijų iškrova - dalykai, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja mano darbuose iki šiol.
2.
Aš nedarau video filmų - tai arba performansų fiksavimas arba judančiais paveikslais, objektais užpildyta erdvė, video – tik dar viena vizualinė išraiškos priemonė, vien video vaizdas savaime, manęs absoliučiai netenkina – todėl tampa tik darbo dalis dar vienas sluoksnis, tam tikruose realiuose medžiagiškuose objektuose, neveltui yra daug meninikų, pradėję nuo video vis dėl to perėjo prie dokumentinio ar vaidybinio kino, tai ir visai kita vaizdo kokybė ir gylis, įtikinamesnė priemonė istorijoms kurti. Pavyzdžiui paskutiniame darbe „Baltarusiški tapetai“ aš visiškai atsisakiau pretenzijų į vaizdo kokybę, savotiškas video mobilumas, nepretenzingumas, buitiškumas ir pigumas tai dar viena priemonė beviltiškai graudžiai nuotaikai sukurti.
3.
Video instaliacija pieno stiklinėje „Audra stiklinėje“ – paprastas ir pakankamai efektingas darbas, patinka ne tik meno žmonėms, man ir pačiai norisi įkišti pirštą ir ištraukti ta moterį iš stiklinės. Be to, šitą darbą net pavyko parduoti.
4.
Pamirštu pavardes man daug kas patinka ir artima, na Pipilotti Rist, Janet Cardiff, Liisa Ahtila , daugybė youtube anonimų.
5.
Kartais nuperka darbus, net video, užsidirbu iš tapytojos amato.
6.
Mano mamos liemenuką ir korsetą… iš 1998 metų objektų ciklo „Šešios taisyklės, kaip žaisti mamą“.
7.
Dirbu nedaug ir retai ir tikrai darau, ką noriu, bet savo darbų vadyba neužsiimu, tiesiog nesugebu, neturiu laiko, o tam tikros datos, kuratorių organizuojami projektai šiek tiek disciplinuoja.
8.
Vėl pradėjau tapyti, o šiaip turiu daugybę neįvykdytų projektų, vienas iš jų „Nepadarytų darbų archyvas“ jau po truputi rutuliojasi, taip pat dalyvauju keliuose tęstiniuose projektuose – veiksmas vyksta.
9.
Kitų menininkų interviu man tikrai įdomu skaityti, o dėl savo pasiaiškinimų visąlaik lieku nepatenkinta, po laiko sugalvoju geresnius atsakymus – kvailas klausimas, nedėk geriau.
10.
Kartais mane, nervina tokia daugybė dalykų, kad atsakymas trunka net 5min. – o tada mano kantrybė jau baigiasi, geriau iš vis nieko dabar nesakysiu. Jums išvardinsiu šiuos dalykus naujame video, kuris vadinsis „ Interviu…“

Su dideliu džiaugsmu perskaitau puikius atsakymus ir skubu pateikt internautams iš artnews.lt.

Rodyk draugams

komentarai ej

Rūšiavimas: Aukštyn Žemyn

eisim, 2009 01 29 21:37
puikus ciklas meko centre, super, pagaliau ten kazkas vyksta

briedis, 2009 01 29 15:03
jansas geriau nei narkusa
bent neplauna smegenu
koks yra toks

džiūvėsis, 2009 01 29 13:21
kas per nesąmonės. Ir tai dar vadinama menu… dėjau skersą ant tokio meno

gerbeja, 2009 01 29 13:07
O man tai labai patinka Jansas, as jo gerbeja.
Patinka nes talentingas, ir grazus..
o kad musasi tai tik parodo kad karstas vyras..:) ta prasme aistringas

ohoho, ohoho@lt.lt, 2009 01 29 12:23
smagu kad tokie pikti komentarai
linkim pasveikti siaip daugiau info yra
blogas.lt/niir
butu nezymus nieks ne nepurkstu
laikas bega melynes po akim dingsta menas islieka
daugelis komentatoriu matyt tik evaldo skandalus zino
ateik ir pamatysi
sekmes

na, 2009 01 29 11:44
dar zinomas savo meninemis mushtinemis kabakuose ir zmonu-paneliu mushimais,visos vaishciojo su melynenis po akimis:Dtikra garsi 10-to deshimtmecio asmenybe

kurgi ne, 2009 01 29 09:11
“vienas žinomiausių ….šiuolaikinio meno atstovų”,”menininkas”. Šio straipsnelio autoriams reiktų atsargiau švaistytis tokiomis frazemis.Koks išminčius minetą pilietį kanonizavo “žinomiausiu viduriniosios kartos menininku”?Toli gražu ne visi taip galvoja.

kurgi ne, 2009 01 29 09:11
“vienas žinomiausių ….šiuolaikinio meno atstovų”,”menininkas”. Šio straipsnelio autoriams reiktų atsargiau švaistytis tokiomis frazemis.Kos išminčius minetą pilietį kanonizavo “žinomiausiu viduriniosios kartos menininku”?Toli gražu ne visi taip galvoja.

OŽKA, 2009 01 29 07:55
Vienas žinomiausių? Pirmą kartą girdžiu. Ir iš viso, baikim vieną kartą tuos performansininkus vadinti menininkais.

savo?, 2009 01 28 22:19
savo myzalus?

taip, tas, 2009 01 28 22:15
taip, cia tas. Jis m-zalus, pamenu, gere smc’e. Toks perfomansas

baisu, 2009 01 28 16:04
čia tas, kuris ėriuką prie visų norėjo papjauti? Baisu.

., 2009 01 28 15:38
gaila nesu vln

Rodyk draugams

2009 m. sausio 29 d. JMVMC „Video ekrane“ - Evaldo Janso video darbai

    2009 m. sausio 29 d.19 val. „Video ekrane“ savo kūrinius pristato Evaldas Jansas.

    Evaldas Jansas – vienas žinomiausių viduriniosios šiuolaikinio meno kartos atstovų Lietuvoje. Menininkas išgarsėjo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio antroje pusėje kaip socialiai angažuotų, šmaikščių objektų, instaliacijų kūrėjas ir provokuojančių performansų atlikėjas. Vėliau menininkas susidomėjo video išraiška ir suformavo tik jam vienam būdingą provokatyvų ir įtaigų performansus, dokumentiką, video meną  jungiantį stilių.

    „Video ekrane“ menininkas pristatys savo video kūrybos mini retrospektyvą.

    JMVMC ekspozicinėje erdvėje bus rodomi ankstyvųjų (1996 – 2000) Evaldo Janso performansų - „Savo sultyse“, „Saldus linčo teismas“ - video darbai. Taip pat - 2000 metais sukurti „Kelias namo“ ir “Kodėl šunys gali visur?”.

    Video programą peržiūrų salėje sudaro: „Prievartos antropologija“, (4 min 56 s, 2004 m.); „Pasitenkinimo antropologija“, (1 min 47 s, 2006 m.); „Būti išstatytam“, (12 min 20 s, 2006 m.); „Citata“, (1 min 33 s,  2009 m.; priešpremjerinė peržiūra) ir „3in1“ ( 5 min 46 s,  2008 m.).

    Kūrinius komentuos ir diskusijas moderuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.

Rodyk draugams

Sausio 22 dieną JMVMC “Video ekrane” – Jono Zagorsko kūryba

Sausio 22 d. 19 val.  Jono Zagorsko video kūrinių, performansų ir objektų peržiūra.

Po jos – diskusija su dr. Tojana Račiūnaite ir dr. Nerijumi Mileriu.

Jonas Zagorskas – tarpdisciplininį meną kuriantis menininkas, užsiimantis video, performansu, instaliacija ir tapyba. Baigė Vilniaus Dailės Akademija, kuria ir gyvena Varšuvoje.

Menininkas pristato valandos trukmės kūrinių, sukurtų 1998 – 2008 m. retrospektyva.

Rodyk draugams

Šį ketvirtadienį sausio 15 d. 19 val. „Video ekrane“ - Jurgos Barilaitės kūriniai

2009 m. sausio 15 d. 19 val. „Video ekrano” projektą tęsia žinomos viduriniosios kartos menininkės Jurgos Barilaitės video kūrinių peržiūra.

Menininkė pristato 2003 – 2008 metais sukurtus kūrinius.

1.    „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“ (2004, video, 7 min)
    Juodai apsirengusi autorė šoka priešais savo šeimos automobilį (dėl prieinamos kainos ir patikimumo tai - populiariausia Lietuvoje mašina). Dekonstruojamas automobilio – kaip turto, galios ir seksualumo simbolio – mitas. Kartu atskleidžiamas vartojimo erotiškumas.

2.    „P. ir P. šešėliai“ (2006, 5min 15 s)
Ekrane tamsus siluetas juda pagal iš už kadro sklindančio balso komandas („stok“, „ramiai“, „davai“, „greitai“, „nustok“, „nereikia“ ir pan.). Šešėlis labai stengiasi, bet ne visuomet tiksliai atlieka tai, kas, jam liepiama. Jis kraiposi, susidvejina, vaizduoja įvairias figūras (kaip vaikai žaidžia stebėdami savo šešėlius) – tai panašu į erotinį misterinį šokį ar žaidimą
    Taip tarsi bandoma įgyvendinti utopinį pabėgimą nuo kultūrinių identifikacijų ir modelių ir, tuo pačiu, tarsi sugrįžtama prie lyčių žaidimo, kuriame, pasirodo, glūdi visas patirties turtingumas ir pasitenkinimas ( nes šešėlinė figūra vis tik yra moters, o balsas - vyro). Tai - dvigubas žaidimas,nėra aišku, kur riba tarp valdančiojo ir valdomo, stebinčiojo ir stebimo, anonimiškumo ir individualumo, gal tas dvilypumas (tapatinimasis ir su vienu, ir kitu) iš esmės būdingas ne lyčiai, ne asmeniui, o pačiam malonumui stebėti, judėti, kurti ir pan.

3.    „Ne-taip” (2005, 2 kanalų video instaliacija, DVD, 5 min)
Du vienas priešais kitą pastatyti ekranai komunikuoja tarpusavyje. Viename matome dengiamosiomis spalvomis išdažytą autorės veidą tokiame pačiame fone. Galva lėtai sako - „Taip“. Kitame - raudonai dažytą autorės veidą raudoname fone, kur galva isteriškai purtosi ir spiegia „Ne!“.
Tai ne tik asmenybės susidvejinimo ir nesusikalbėjimo alegorija, bet ir asmeninis pokalbis su Andy Warholu, Josephu Beuysu ir Bruce‘u Naumanu.



4.    „Tykutis“ (2006, 2 min)
5.    „Mažasis Chose“ (2007 m. 11 min)
6.     ,, Chose / Kita istorija“ (2007, 2 min 37 s)
Tai - vaizdo ir garso instaliacija, kurią autorė priskiria ,,judančių paveikslų” žanrui. Čia susipina tikrovė, sapnai ir fantazijos. Fikcija užvaldo realybę, o išgalvoti herojai virsta realiais. Iš trijų trumpų video pasakojimų kuriama paslapčių kupina detektyvinė atmosfera. Tai - ir labai intymi istorija apie menininkę bei jos vyriškos giminės “mūzos pusbrolį - mažąjį Chose“, ir vaizdo projekcija dėžėje, kurioje nepailstamai dirba mažas žmogutis, valantis drobę, tai - ir autorės figūra ant kalno, ir pro teroristo kaukės angas į po kojomis plytintį miestą žvelgianti akis, kurioje vėlgi atsispindi ta pati istorija, apie vaizduotės galią, kūrybinę satisfakciją ir susitaikymą su savimi.

7.    „Paveikslas“ (2007, 5 min 38 s)
Paveikslas - tai realus vaizdas pro langą į labai įprastą Lietuvos peizažą, atsitiktinai užtiktas Reškutėnų kaime, sovietinių fermų griuvėsiuose, Švenčionių krašte.
Tai - trumpas filmas apie atsiminimus.
Filme skamba “The Doors” daina „ Light my fire“.
Muzika , kaip ir vaizdas, autorei yra tarsi asmeninė laiko mašina.

Be šių filmų Depo“ muziejaus ekspozicijos erdvėje bus rodomas ir Jurgos Barilaitės filmas „Būtinoji gintis“ (2001, video, 18 min.).
Autorė boksuojasi su ant sienos pakabinta milžiniška juoda drobe. Agresyvus tapybos ir architektūros puolimas iš tiesų yra gynimasis nuo hierarchinės tvarkos ir kanoniško mąstymo. Išlaisvintas vyriškas Jacksono Pollocko gestas sulaukia moteriško atsako - dekonstruojančio abstraktaus išsiliejimo.
Bokso pirštinėmis, panardintomis į baltus dažus, autorė nutapo kūdikio galvą.

JMVMC ir LTMKS info

Rodyk draugams

pokyčiai dokumentacijose

2009.01.08

 pradėjo suktis
 Jono Zagorsko performanso
“Menininkas lekiantis milžinišku greičiu”
 video dokumentacija

tarp garso aparatų reliktų
galima stebėti
Kęstučio Šapokos
 ”Žmogus iš niekur”
ausinėse triukšmų fone sklinda
atbulai skaitomas tekstas
iš Jono Meko knygos

Rodyk draugams

A.Maknytės “Trys VHS naudojimo būdai” internete

A.Maknytės “Trys VHS naudojimo būdai” keliasi į internetą. J.Meko centre eksponuojamos VHS archyvų spintos televizoriaus ekrane rodomus fragmentus galima pamatyti ČIA> ir ČIA>. Tai fragmentai iš dviejų keliaujančių porų video dienoraščio.

Rodyk draugams

Nuo sausio 8 dienos JMVMC - “Video ekranas”

2009 m. Jono Meko vizualiųjų menų centre startuoja „Video ekrano” projektas. Jis pradedamas sausio 8 d. 19 val.  Kęstučio Šapokos video kūrinių peržiūra, pavadinta „Jean-Claude van Gogh“.

Kęstutis Šapoka – tarpdisciplininį meną kuriantis menininkas, dažnai pasitelkiantis video meno priemones. Menininkas pristato valandos trukmės videokūrinių, sukurtų 2005 – 2008 m., programą. Šiai peržiūrai Kęstutis Šapoka atrinko daugiausia tuos kūrinius, kuriuos galima vadinti videomenu, dokumentika ir videoperformansais vienu metu.

Kūrinius komentuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.

Iš viso JMVMC bus surengtos penkios „Video ekrano“ peržiūros, kuriose savo darbus pristatys ir kvies diskutuoti patys menininkai bei meno kritikai ir filosofai: sausio 15 d. bus parodyti Jurgos Barilaitės video meno kūriniai, sausio 22 d. - Jono Zagorsko, sausio 29 d. - Evaldo Janso, vasario 5 d. - Andriaus Kviliūno.

Rodyk draugams

Daliaus Naujokaitčio ir „Naujo Atomic band“ koncertas JMVMC sausio 6 d. 20 val.

Sausio 6 d. vakare JMVMC koncertą surengs garsus perkusistas Dalius Naujokaitis su „Naujo Atomic band“.

Gros:
Dovydas Stalmokas,Petras Vyšniauskas, Kęstutis Vaiginis - saksofonas,
Paulius Volkovas – gitara,
Dominykas Vyšniauskas – trimitas,
Rokas Pralgauskas - akordionas, saksofonas,
Jonas Lozuraitis -perkusiniai objektai,
Julius Zubavičius – elektronika,klavišiniai,
Vytis Nivinskas – kontrobosas,
Josh McClung – būgnai, perkusija
Dalius Naujokaitis – drigavimas, perkusija.

Koncerto pradžia - 20 val.

Rodyk draugams